Šiandien nebestebina įmonės patalpose ar teritorijoje įrengtos vaizdo kameros. Ar iš tiesų vaizdo kamerų įrengimas visada yra teisėta priemonė stebėti darbuotojus?

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, vaizdo stebėjimas darbo vietoje turi atitikti keliamus reikalavimus, o vaizdo stebėjimo priemonės gali būti naudojamos tik tuomet, kai yra pranešama apie vykdomą vaizdo stebėjimą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir juridinis asmuo, kaip duomenų valdytojas, įregistruojamas Asmens duomenų valdytojų valstybės registre. Pagal aukščiau minėtą įstatymą vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant numatytų tikslų ir jeigu stebimų asmenų interesai nėra svarbesni. Draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz., tualetuose, persirengimo kambariuose ir pan.) ar siekiant stebėti darbuotojų darbą, kaip jis yra atliekamas, jų kokybė. Tokiose vietose, kaip parduotuvėje, gamyklose, sandėliuose vaizdo kamerų įdiegimas būtų pateisintas dėl darbo specifikos, siekiant užtikrinti darbuotojų, turto saugumo.  

Naujame darbo kodekse taip pat yra įtvirtintas vaizdo stebėjimo reguliavimas darbo vietoje, pagal kurį „Vaizdo stebėjimas ir garso įrašymas darbo vietoje gali būti vykdomas, kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą ir kitais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankami ir (arba) netinkami siekiant išvardytų tikslų, išskyrus atvejus, kai tiesiogiai siekiama kontroliuoti darbo kokybę ir mastą.“

Darbuotojai, prieš pradedant vykdyti vaizdo stebėjimą, privalo pasirašytinai būti informuoti apie asmenų (juridinių ar fizinių), kurie vykdys vaizdo stebėjimą duomenis, tikslus, dėl kurių bus vykdomas vaizdo stebėjimas, teises susipažinti su savo asmens duomenimis, kam gali būti teikiama informacija ir kita.

Taip pat yra privaloma informuoti asmenis prieš patenkant į patalpas ir teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas. Vien tik lentelės, kurioje pavaizduota vaizdo kamera, pakabinimas nėra laikomas tinkamu informavimu, joje papildomai turi būti nurodyta juridinio asmens, kuris valdys asmens duomenis, pavadinimas, adresas ar telefono numeris, taip pat galima pateikti ir kitą papildomą informaciją, kad būtų užtikrintas teisėtas vaizdo duomenų tvarkymas nepažeidžiant asmenų teisių (pvz., vaizdo stebėjimo tikslas).

Atsakomybė už Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo normų nesilaikymą yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse:

214¹⁴ straipsnis. Neteisėtas asmens duomenų tvarkymas

Asmens duomenų tvarkymas pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą –

užtraukia baudą nuo 144 iki 289 eurų.

Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, –

užtraukia baudą nuo 289 iki 579 eurų.

Be administracinės atsakomybės gali kilti ir baudžiamoji atsakomybė, kuri numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse:

167 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas

1. Tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Nepriklausomai nuo to ar darbdaviui kils administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, darbuotojas  turi teisę reikalauti patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, dėl darbdavio neteisėtų veiksmų.